Psichoterapijos tikslas –
atskleisti sveikąsias ir stipriąsias sielos dalis, kūrybinių jėgų šaltinį, sąlygojantį pasveikimą.
Kas yra psichoterapija?
Psichoterapija tai paciento keitimosi procesas, kuris vyksta betarpiškame santykyje su psichoterapeutu. Šis pagalbos metodas dar vadinamas „gydymu pokalbiu”, nes psichoterapijos esmė yra suteikti dvasinei kančiai žodžius. Manoma, kad ligos simptomus sukelia pasąmoningi jausmai ir būsenos, kurie sukelia psichinę įtampą, nerimą, baimes, nuotaikos sutrikimus. Ši emocinė įtampa taip pat gali būti nukreipiama į kūną ir dėl sielos negalavimų žmogus gali jausti nemalonius fizinius pojūčius: širdies plakimą, oro trūkumą ir kvėpavimo sutrikimus, galvos svaigimą, spazmus gerklėje, pilve, pykinimą ar viduriavimą. Taip pat gali būti raumenų skausmai, tuštumo pojūtis pilve, galūnių tirpimai ar dilgčiojimai ir kt.
Psichoterapijos proceso metu, kalbantis drauge, po truputėlį priartėjama prie pasąmoningo turinio, prisiliečiama prie jo, jis suvokiamas ir įvardijamas bei įsisąmoninamas. Žmogus ima išgyventi iki tol buvusius nesąmoningus patyrimo aspektus, jis pradeda geriau save pažinti ir po truputėlį prisijaukina savo nepažįstamas psichikos dalis. Kuomet jausmai sudedami į žodžius, jie nustoja kelti simptomus.
Tai, ko negali papasakoti, esi priverstas kartoti
Kaip aš dirbu?
Esu psichoanalitinės pakraipos gydytoja psichoterapeutė, savo darbe remiuosi psichoanalizės teorija. Darbe naudoju laisvų asociacijų metodą. Jūsų bus prašoma atsigulti ant kušetės arba patogiai įsitaisyti fotelyje ir kalbėti laisvai apie viską, kas tik tuo metu ateina į galvą, nepriklausomai nuo to, kaip keista, kvaila, nepriimtina ar paviršutiniška tai beatrodytų. Akcentas visuomet yra vidinis pasaulis. Man, žinoma, svarbu sužinoti ir jūsų gyvenimo istoriją, kas joje vyko, tačiau dar svarbiau nei faktai yra jūsų prisiminimai, jausmai, išgyvenimai. Jais prašau dalintis. Ką aš darau terapijoje? Aš jūsų klausau. Ir klausydama aš visą laiką stengsiuosi grąžinti jums tą dalį apie save pačius, kurios jūs nematote. Darau tai įvairiais būdais: aš galiu patylėti, kad kas nors labiau iškiltų. Galiu jūsų klausinėti ir mes analizuosime ir gilinsimės į detales. Taip pat aš interpretuoju tai, ką jūs pasakojate, ir dalinuosi savo supratimu.
Visa tai, kas yra jūsų, jūs pasiimsite, tai, kas yra ne jūsų, tiesiog atmesite. Atėjus į pirmąją konsultaciją mes aptarsime jūsų lūkesčius terapijai, apibrėšime problemas ir galimus pagalbos metodus. Po kelių įvadinių konsultacijų aš jau galiu pasakyti, dėl kokių vidinių sunkumų atsirado jūsų problemos ir simptomai. Jei tai, ką aš sakau, turės jums prasmę, mes tarsimės dėl ilgesnės terapijos.
Ligos simptomai yra tarsi užkoduotos žinutės, kurias mūsų siela siunčia mūsų protui.
Juose glūdi nepaprastai svarbi mums informacija.
Ką aš gydau?
1. Nerimo sutrikimai. Nerimas yra labai nemaloni subjektyviai išgyvenama dvasinio diskomforto būsena, dažnai dar apibūdinama kaip ateities baimė. Nerimo priežastis gali būti neaiški, neadekvati ar nelogiška. Nerimas gali pasireikšti kaip „panikos atakos“, užeinantis priepuoliais arba būti „laisvai plaukiojantis“ – kankinanti nuolatinė būsena (generalizuotas nerimas). Nerimo sutrikimų metu kartu su psichiniais simptomais (baime išprotėti, nualpti, nukristi, prarasti sąmonę, susirgti kokia nors liga, mirties baime ir kt.) drauge būna ir nemalonūs fiziniai pojūčiai (širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas, galūnių tirpimas ir kt.)
2. Depresiniai sutrikimai. Depresija tai visų pirma liūdna, prislėgta nuotaika, jausmas, kad niekas gyvenime nedžiugina, nieko nesinori. Drauge dažnai būna: susilpnėjusi dėmesio koncentracija, kaltės ir beviltiškumo jausmai, susilpnėjęs pasitikėjimas savimi, ateitis piešiama tamsiomis spalvomis, mintys apie savižudybę, sutrikęs miegas, valgymo sutrikimai.
3. Tarpasmeninių santykių sutrikimai. Skyrybos, konfliktiški santykiai, nuolatiniai pykčiai, barniai ar nesutarimai. Nuolatinis bejėgiškumo jausmas santykiuose, kuomet save suvokiame kaip „bejėgę auką”, o partnerį kaip visišką „blogio įsikūnijimą”. Nesutarimai su vaikais, sunkumai auginant paauglius, nuolatinis nepasitenkinimo jausmas santykiuose su tėvais ir kt.
4. Psichosomatiniai sutrikimai. Keisti netipiški skausmai ir pojūčiai, atsirandantys įvairiose kūno vietose (kaklo, nugaros, sąnarių skausmai, skausmai širdies plote, galvos skausmai, nemiga). Esant šiam sutrikimui dažnai kreipiamasi į somatinės medicinos gydytojus, manoma, kad sergama sunkia fizine liga, tačiau somatinės medicinos specialistai neranda skausmo priežasties, o atliekami tyrimai taip pat būna normalūs. Kartu gali būti keisti fiziniai pojūčiai: spaudimas, deginimas, dilgčiojimas, tirpimas.
5. Netektis ir gedulas. Netekus artimo žmogaus, praradus darbą, susirgus sunkia fizine liga taip pat išgyvenama daug sunkių jausmų, padėti susitvarkyti su jais yra pagrindinis psichoterapijos tikslas.
6. Seksualiniai sutrikimai. Tai būsenos, kuomet žmogus negali dalyvauti seksualiniuose santykiuose taip, kaip norėtų. Jas sąlygoja impotencija, priešlaikinė ejakuliacija, vaginizmas, frigidiškumas. Visus šiuos sutrikimus dažniausiai sąlygoja psichologinės priežastys.
7. Streso sukelti sutrikimai. Stresas gali būti ūmus, kuomet žmogus susiduria su kokiu nors traumuojančiu įvykiu ar situacija, kurioje jaučiasi pasimetęs, bejėgis ir kurios negali kontroliuoti (prievarta, smurtas, nelaimės). Taip pat stresas gali tęstis ilgą laiką, sąlygojamas netinkamo gyvenimo būdo: persidirbimas, pervargimas, perdegimo sindromas ar traumuojančių aplinkybių (konfliktiškų santykių, priklausomybėmis sergančių žmonių artimieji).
Kokią psichoterapiją taikau?
1. Trumpalaikė psichoterapija arba konsultavimas. Tai „į problemą orientuota psichoterapija”, skiriama, kuomet žmogus kreipiasi dėl aiškios ir konkrečios problemos (skyrybos, netektis, stresas darbe ir pan.). Ji skirta veiksmingiems sunkumų įveikimo būdams stiprinti ir neadekvačioms bei liguistoms reakcijoms, trukdančioms išspręsti problemas, mažinti neadekvačias bei liguistas reakcijas, trukdančias išspręsti problemą. Trunka nuo 12 iki 20 susitikimų kartą per savaitę ar per 2 savaites. Sesija trunka 45min.
2. Psichoanalitinė psichoterapija. Tai gilesnė arba „atskleidžiamoji psichoterapija”, kuri ne tik padeda įsisąmoninti netinkamus reagavimo į gyvenimo sunkumus modelius, bet ir atskleidžia jų priežastis. Taip pat ji padeda atsikratyti tų sunkių jausmų ir būsenų, kurios sąlygoja ligų simptomus. Tinka esant nerimo sutrikimams, depresijai, tarpasmeninių santykių problemoms, psichosomatiniams, seksualiniams sutrikimams. Trunka iki kelerių metų, lankomasi ne rečiau kaip 1–2 kartus per savaitę. Sesija trunka 45 min.
3. Psichoanalizė. Tai visų pirma savęs pažinimo metodas, būdas išlaisvinti savo kūrybiškumą. Kartu, įsisąmoninat savo patyrimą, perdirbant praeities traumas, vaikystės prisiminimus, ateina ir išsilaisvinimas nuo simptomų, pasitraukia liguisti reagavimo būdai, baimės, nerimas, fobijos. Tinka ir žmonėms, kurie kreipiasi ne tik dėl simptomų, bet ir dėl neaiškios dvasinės kančios ar tiesiog nori geriau pažinti save. Psichoanalizė trunka kelerius metus, lankomasi yra 4–5 kartus per savaitę. Kalbama gulint ant kušetės. Sesija trunka 45min.
4. Grupinė psichoterapija. Tai psichoanalitinis darbas grupėje, kurią sudaro 4–7 nariai ir vedantysis. Dirbama laisvos diskusijos forma, gilinantis į jausmus, mintis, išgyvenimus bei analizuojant betarpiškus tarpasmeninių santykių modelius, kuriuos nariai užmezga vieni su kitais. Labai tinka žmonėms, kurie turi tarpasmeninių santykių sunkumų, taip pat padeda sergant nerimo sutrikimais, depresija. Trunka nuo 1 iki kelerių metų, susitinkama 1 k. per savaitę, sesijos trukmė 1,5 h.
Mano nauja knyga!
Pasveikti nuo tėvų alkoholikų.