Tvarkos manija

Kas per daug, tas nesveika, sako liaudies išmintis. Ja ir reikėtų vadovautis, kai kalbame apie pomėgį tvarkytis. Šiaip jau meilė tvarkai – neblogas dalykas. Kur kas maloniau ir smagiau gyventi, kai namai spindi švara, toks pats ir darbo kabinetas. Bet kai ima erzinti net menkiausia ne vietoje padėta smulkmena, reikėtų susimąstyti, dėl ko taip jaučiatės. Apie tai kalbamės su psichoterapeute Agne Kirvaitiene:

Anksčiau susinervinusi mėgdavau tvarkyti stalčius. Tai mane paveikdavo raminančiai. Tačiau pastaruoju metu parėjusi iš darbo, kad ir kaip būčiau pavargusi, negaliu nė arbatos ramiai išgerti, kol nenuvalau trupiniuoto stalo, neišlyginu pledo ant sofos. Kodėl aš taip elgiuosi?

Tiesiog esate truputėlį pavargusi, suirzusi ar nuliūdusi. Taip vadinama „švaros manija“ – savotiškas kompromisas, kurį jūsų psichika sukuria norėdama išvengti nemalonių išgyvenimų. Visiems žmonėms būdingas polinkis į situacijas, keliančias stiprius emocinius išgyvenimus reaguoti puolant į kokį nors užsiėmimą, darbą, tvarkymąsi užuot leidus sau išjausti ir išgyventi. Tai viena iš geriausių „psichinės gynybos“ formų.

Ji būdinga tvirtiems, atsakingiems, organizuotiems žmonėms, kurie gyvenime yra „garvežiai“ – ima ant savo kupros sunkiausią krūvį ir kantriai, nemurmėdami tempia tiek, kiek reikia. Panašus polinkis į tvarką ir švarą būdingas gydytojams, mokytojams, inžinieriams, vadovams ir kt. Visi žinome, kad jais galime pasikliauti, jie visuomet padaro tai, ką pažada. Šie žmonės turi polinkį daug kartų tikrinti, perrašinėti ir taisyti savo pačių darbą, nes viduje jaučiasi nepakankamai tobuli.

Po perdėtu tvarkingumu gali slėptis didelis nerimas ir nesaugumas. Atrodo, kad aplinkui pernelyg daug chaoso, neapibrėžtumo. Konkreti tvarka, seka, eiliškumas tarnauja kaip galimybė sukontroliuoti nesukontroliuojamus dalykus. Žmogiškos emocijos atrodo pernelyg miglotos, neaiškios, neapibrėžtos, į pedantizmą linkę žmonės jomis negali remtis. Tarpusavio santykiai kelia abejones: jų nepačiupinėsi, neišmatuosi. Konkretūs nurodymai, taisyklės, schemos – jas gali kontroliuoti ir valdyti. Tai padeda susikurti iliuziją, kad gali valdyti ir erdvę, ir laiką ir žmones.

Ar tai gali būti vidinio nepasitenkinimo, sudėtingų gyvenimo problemų, su kuriomis susidūrei, atspindys?

Kai atsiduriame nemalonioje situacijoje ar iškyla sunkumų, patiriame vienokius ar kitokius intensyvius išgyvenimus. Ne visus juos norime ir galime suvokti. Su ta kita, „išstumtąja“ jausmų dalimi tenka tvarkytis mūsų pasąmonei. Tuomet ir ima reikštis įvairiausios psichinės gynybos formos nuo jų formos. Dažniausiai augdami jau būname spėję išsiugdyti tam tikrą, tik mums būdingą strategijų rinkinį. Jei žmogus linkęs į obsesijas arba įkyrumus, jie sustiprėja. Jei linkęs pulti į beviltiškumą – suserga depresija, jei panikuoti – atsiranda panikos atakos, jei „mestis į veiksmą“ – atsiranda neadekvatūs veiksmai ar įvairiausios veiklos rūšys: papildomi darbai, mokslai ir įsipareigojimai. Priklausomybėmis sergantys žmonės pradeda gerti ir t.t. Psichologai ir psichoterapeutai gali padėti susigyventi su „išstumtąja“ sielos dalimi.

Kokios kitos priežastys gali nulemti polinkį į liguistą pedantizmą?

Manoma, kad tokiam sutrikimui atsirasti didelę įtaką gali turėti pernelyg griežtas auklėjimas, fizinės bausmės, perdėtas ar net sadistiškas reikalavimas laikytis švaros vaikystėje, kuomet vaikas dar fiziologiškai nėra pajėgus tai padaryti. Patirta trauma dėl nuolatinio gėdijimo, išlieka kaip vidinė, „išvirkščioji“ perdėtai tvarkingų ir švarių žmonių elgesio pusė. Jų gyvenimą nuodija giliai slepiama nuoskauda ir pažeminimas bei savęs kaip nešvaraus, niekam tikusio ar net nenormalaus, suvokimas. Kartu kyla neįsisąmoninto pykčio ir noro atkeršyti savo skriaudikams banga.

Nuo tokių išgyvenimų ginamasi perfekcionizmo ir pedantizmo siekimu, išsekinant save ir savo artimuosius ar bendradarbius. Nors išoriškai atrodo tvarkingi, pasitempę, kiek nutolę, formalūs, nuobodūs ir šaltoki, linkę moralizuoti, jie gali turėti savo „alter ego“ – visiškai priešingą fasadinei asmenybės dalį. Pvz.: kokį nors nemalonų įprotį ar silpnybę: pvz.: vaikšto riebaluotais plaukais arba laiko savo naudotų kojinių maišelį švarių baltinių spintoje ir pan. Tai tarsi būdas pasipriešinti persekiojančiam objektui (juk jie tampa savotiškais savo perdėto tvarkingumo įkaitais).

Kokie dar įkyrūs, pasikartojantys veiksmai mus gali apimti tokiais atvejais?

Įkyrios mintys, vadinamos obsesijomis, gali pasireikšti pačia įvairiausia forma, pvz.: ar užrakintos durys, ar išjungtos dujos, ar tikrai švariai nuplautos rankos. Jos sukelia dvasinį diskomfortą ir liguistą poreikį viską nuolat tikrinti bei perdaryti po kelis ar net keliolika kartų. Kartais tai būna labai skaudžios, neramios ir sunkios mintys: baimė, kad atsitiks kokia nors nelaimė ar kad pats žmogus padarys kažką baisaus savo artimiesiems ar sau. Įdomiausia, kad pats žmogus patiria savo mintis kaip svetimas – ne jo, lyg jam prievarta primestas. Būtent dėl to senovėje buvo manoma, kad piktoji dvasia apsėdo žmogų, nuo žodžio apsėsti ir kilo sutrikimo pavadinimas.

Kompulsijos – pasikartojantys veiksmai arba ritualai: poreikis skaičiuoti pravažiuojančias mėlynas mašinas, šaligatvio plyteles, laiptų pakopas ir pan. Prieš miegą daiktus sudėlioti ir sulankstyti tik tam tikra tvarka, nusirengiant ir apsirengiant tris kartus pasižiūrėti per kairį petį ir t.t. Pats žmogus supranta, kad tai beprasmiška, tačiau jis negali nieko veikti toliau, kol teisingai neatliks šio ritualo, o atlikęs patiria palengvėjimą – lyg permaldavęs, atitolinęs jam ar jo artimiesiems iškilusią grėsmę. Daugelis iš mūsų tris kartus pabeldžiame į medį, jei pasakome savo norą ir trokštame, kad jis toliau pildytųsi, apeiname gatvę, kurią perbėgo juoda katė ir pan. Kol tai neperžengia saiko, viskas gerai.

Ar toks elgesys laikomas sveikatos sutrikimu ir kada reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus?

Jis tampa psichikos sveikatos sutrikimu, vadinamu obsesiniu – kompulsiniu sindromu, kuomet pvz. dėl įkyraus rankų plovimo ar baimės, kad durys neužrakintos, o lygintuvas neišjungtas žmogus nebegali išeiti iš namų, dirbti, užsiimti įprasta veikla. Tada reikėtų nedelsti ir ieškoti pagalbos. Lengvesniais atvejais pasreiškia vidutinis nerimo ir lengvos depresijos lygis. Deja, patys mes jo negalime išmatuoti, todėl reikia kreiptis pagalbos į specialistą (psichiatrą, psichoterapeutą arba psichologą).

Ar įmanoma kaip nors padėti sau, kol tie veiksmai dar netapo liguistais?

Šie žmonės būna linkę persidirbti, nemoka rūpintis savimi ir ilsėtis. Kadangi kiekviena situacija, kur nėra aiškių schemų, taisyklių ar veiksmo kelia didelį nerimą, tenka iš naujo, lyg sudėtingo meno mokytis atsipalaidavimo, poilsio ir paprasto žmogiško mėgavimosi maloniais dalykais. Prisiminti, jog santykiai su artimaisiais taip pat yra darbas ir jam reikia skirti pakankamai laiko. Gerai tinka joga, meditacija, baseinas ir kitos atsipalaidavimo technikos. Gyvenanti su tokiu žmogumi gali būti saugu, tačiau ir labai nelengva. Šie žmonės tam tikra prasme renkasi sirgti neuroze tam, kad apsaugotų artimuosius nuo savo pykčio ir išsaugotų santykius.

Susirūpinti vertėtų, kai toks elgesys tampa nelanksčiu, tvarkai paaukojami žmogiški santykiai, ji tampa kančia pačiam žmogui ar jo artimiesiems. Plačiau apie tai – situacijos.

Situacija. Moteris grįžusi iš darbo užuot pasisveikinusi su vyru, vaikais ir juos apkabinusi ar persimetusi keliais žodžiais apie tai, kaip prabėgo diena, bėga nusivalyti makiažo. Tai ji turi atlikti ne bet kaip, o tik tam tikra tvarka, kelis kartus iš eilės. Baigusi puola plauti grindis, valyti dulkes ir rikiuoti puodukus lentynose, ir tik po to jau gali sukaupti dėmesį ties aplinkiniais.

Psichoterapeutės komentaras. Kodėl ji taip elgiasi? Kažkas iš vidaus ją stumia ir ji nepajėgia tai jėgai atsispirti, nors ir suvokia situacijos absurdiškumą ir dėl to jaučia gėdą. Moteris anksti išmoksta, kaip svarbu būti „gera mama“ ir „rūpestinga žmona“, tačiau arusi visą dieną darbe grįždama namo tetrokšta ištiesti kojas ir ramiai pažiūrėti mėgiamą TV serialą. Tačiau ją pasitinka išsiilgę vaikų veidukai ir neramiai mindžiukuojantis alkanas sutuoktinis. Staiga ji pasijunta įsiutusi, nes nebeturi jėgų ir yra išsekusi, bet juk pykti yra negražu, nemoteriška, todėl ji eina valyti makiažo ir tvarkyti virtuvės bei plauti grindų. Tokiu būdu ji išlošia šiek tiek laiko sau ir simboline prasme „išvalo“ savo vidų nuo „neigiamų emocijų“ bei „susitvarko“ su savo bejėgiškumu ir nepasitenkinimu.

Situacija. Vyras vos įžengęs į namus po darbo, „per jėgą“, surauktu veidu pabučiavęs žmoną į skruostą, griebia skudurėlį dulkėms valyti ir rūsčiu veidu eina tikrinti sienų bei grindų švaros. Tikrina, kol suranda bent menkiausią naują dėmelę ar įbrėžimą. Tuomet sušaukia namiškius ir jiems tenka iškentėti jo pykčio, kaltinimų laviną.

Psichoterapeutės komentaras. Šis vyras darbe buvo priverstas prisiimti daugybę įsipareigojimų, taikstytis su augančiais reikalavimais ir jį apima panika, nes visko įvykdyti tiesiog fiziškai nebeįmanoma. Be to, jis priverstas nuolaidžiauti vadovams, kuriuos laiko neišmanėliais, bet kas dieną nuolankiai priima jų kritiką. Jo manymu, jis taip stengiasi tam, kad galėtų pastatyti šeimai namą ir išmokėti paskolą. Remiantis pasąmonės logika, jis užgaulioja ir niekina ne savo žmoną ir vaikus, bet silpnesnius už save, t.y. elgiasi su namiškiais taip, kaip trokšta pasielgti su direktorių valdyba, tik nedrįsta. Tuo pačiu jis jiems perkelia savo savijautą ir perduoda nežodinę žinutę: „nejaugi nematote, koks aš pažeidžiamas, persitempęs, esu ant ribos, daugiau tiesiog nebepakelsiu“. Jo pykčio priepuoliai dėl tariamos betvarkės nukreipti į žmoną ir vaikus iš tiesų yra skirti įtampai bei pykčiui išlieti.

A.Kirvaitienės patarimai

1. Ne jūs vienas atsakingas už pasaulio problemas. Pirmiausiai privalote pasirūpinti savimi, tuomet šalia jūsų kiti galės jaustis saugiai ir patogiai. Jei prisiimsite atpirkėjo kryžių, anksčiau ar vėliau palūšite slegiami nepakeliamos naštos.
2. Meilė tvarkai yra geras dalykas, tačiau tik iki tam tikros ribos. Ji peržengiama, kai ne jūs imate tvarkyti namus, bet jūsų įprotis tvarkosi su jumis kaip su savo daiktu.
3. Išmokite planuoti ne tik darbus, bet įtraukti į darbotvarkę laisvas, poilsiui ir atsipalaidavimui skirtas valandas, neužmirškite įtraukti ir laiką miegui, valgymui bei „dykaduoniavimui“.
4. Išmokite mėgautis ne vien tik pasiekimais, rezultatais, įspūdžio stiprumu, bet ir paprastų žmogiškų santykių teikiamais malonumais: dyko buvimo drauge, gulėjimo ant sofutės, katino glostymo, mezgimo ar kt. Juk žmogus negali vien tik įkvėpinėti, ateina laikas ir iškvėpimui.
5. Jei nepadeda, pradėkite lankyti jogos, meditacijos, autotreningo kursus.
6. Jei jaučiate, kad kyla nerimas, įtampa ar užplūdo įkyrios mintys, minutėlę stabtelėkite, užmerkite akis ir pasakykite sau: „Daryk tai, ką darai, tik leisk sau jaustis truputėlį ramiau“, galite pakartoti tai kelis kartus.
7. Pyktis nėra blogas dalykas – jis padeda mums tvirtai stovėti ant žemės, ginti savo ribas. Pykti yra žmogiška. Tačiau per daug pykčio gali išardyti santykius, todėl išmokite sąmoningai pykti ir aiškiai formuluoti savo poreikius – tam jums gali prireikti ir psichoterapeuto pagalbos.

Ne viena pasaulio įžymybė įtampą, nerimą ir stresą taip pat malšina palaikydami tvarką ir švarą.
Garsus futbolistas David Beckham mėgsta idealią švarą ir tobulą tvarką. Jam patinka, kai viskas sudėliota poromis, jei ant stalo yra trys knygos, jis tuoj pat vieną paims arba pridės.
Dainininkas Justin Timberlake neslepia, kad jam patinka tvarkingomis eilėmis surikiuoti daiktai, o šaldytuve maisto produktai turi būti sudėlioti tam tikra tvarka. Dėl to jis nuolat pykstasi su savo gyvenimo drauge.
Aktorius Leonardo di Caprio turi pasitelkti dideles valios pastangas, kad nekreiptų dėmesio, kur stato kojas. Jis nuo pat vaikystės stengdavosio apeiti šaligatvio vietas, kur yra prilipusi kramtomoji guma. Taip pat jam tenka įveikti potraukį praeiti pro duris keletą kartų iš eilės.
Aktorė Cameron Diaz kenčia nuo švaros manijos: ji daug kartų valo durų rankenas, duris atidarinėja alkūne, taip pat dažnai plauna rankas.

Gyd. psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė.
Email: info@psichoterapijoscentras.lt
Mob. Tel.: +370 688 42222