Panikos atakos

Kas yra panikos ataka? Ar tai kokios nors ligos požymis ar atskiras sutrikimas?

Nerimo priepuoliai yra išgyvenami kaip labai nemalonios, gąsdinančios ir varginančios būsenos. Labai dažnai nerimo sutrikimas prasideda pajutus neįprastus kūno negalavimus, todėl dažniausiai pirmoji reakcija būna: „O Dieve, turbūt susirgau kokia nors rimta liga!“.

Tipiški panikos priepuolio požymiai yra:

1. Stiprus ir dažnas širdies plakimas, širdies virpėjimas, skausmas, diskomfortas krūtinės ląstoje.

2. Padažnėjęs kvėpavimas, oro trūkumas.

3. „Kamuolio gerklėje“ arba smaugimo jausmas kakle.

4. Nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje arba „po duobute“ – šaltis, pykinimas, spazmai.

5. Bendras silpnumas, šaltkrėtis arba atvirkščiai – karščio pylimas.

Taip pat dažnai drauge būna: galvos svaigimas, prakaitavimas, drebulys, odos pašiurpimas,
dilgčiojimas – nutirpusios galūnės. Žmogaus kojos ima drebėti, darosi
kaip vatinės ir jis pradeda galvoti, jog tuojau nukris, nepaeis, nualps.
Gali varginti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas.

Tikrą panikos arba nerimo priepuolį VISUOMET(!) lydi ir psichologiniai simptomai: stiprus
ir vis augantis nerimo, įtampos jausmas, kuris pasiekia maksimumą
priepuolio metu, o vėliau, priepuoliui rimstant, palaipsniui silpnėja.
Baimės jausmas – dažniausiai pasitaiko mirties, išprotėjimo, sąmonės arba savitvardos
praradimo baimės, dar bijomasi susirgti onkologine ar kita „mirtina liga“, nukristi ar nualpti. Panikos būsenoje žmonės dažnai baiminasi, kad sustos širdis ar kvėpavimas, atsisakys veikti svarbiausi gyvybiniai organai ir ištiks mirtis.

Kartais toks nerimas gali pasireikšti ir kaip neaiškus „psichinis spaudimas“ – lyg kažkokia jėga spaustų prie žemės, atimtų ir fizines jėgas, ir sugebėjimą aiškiai mąstyti.

Dažnai prieš panikos ataką vyrauja vienatvės ir savigraužos jausmai – suvokimas, kad su visomis užgriuvusiomis gyvenimo problemomis teks tvarkytis vienam pačiam, o tai rodosi nepakeliamai sunku.

Pasitaiko ir mąstymo pakitimų – tampa sunku adekvačiai vertinti
situaciją, sukaupti dėmesį, nes jis fiksuotas tik ties gąsdinančiais kūno pojūčiais,
netikėtai, ūmiai, o atsiradusi panika auga lyg vanduo pralaužęs upės
užtvanką.

Dažniausiai žmogus iš karto nesupranta, kad jį ištiko nerimo priepuolis,
bet skuba į priėmimą pas vidaus ligų gydytoją. Nustatyta, jog daugiau
negu pusė pacientų, besikreipiančių į kardiologus dėl nemalonių pojūčių
ir skausmų krūtinėje iš tiesų kenčia nuo panikos atakų

Kiek laiko gali trukti panikos priepuoliai?

Dažniausiai prieuolis trunka 10-20 minučių ir gali tęstis iki pusvalandžio. Jeigu
priepuolis užtrunka ilgiau, greičiausiai tai nėra panikos ataka.

Nežiūrint neilgos trukmės, priepuoliai yra labai nemalonūs, gąsdinantys
ir išvarginantys, be to, jie linkę kartotis, o jei nesigydoma užklumpa vis dažniau. Tokiu būdu atsiranda taip vadinama antrinė, jau
paties priepuolio ir jo pasekmių baimė, susikuria lyg ir toks ydingas
uždaras minčių ratas: priepuolio laukimo baimė, augantis nerimas,
priepuolis – dar didesnė priepuolio laukimo baimė.

Tai jau rimtai gali pakenkti gyvenimo gerovei: žmogus tampa
užsisklendęs, pradeda vengti tam tikrų situacijų, nuolat galvoja apie priepuolį,
norėdamas kur nors išvykti pirmiausia apgalvoja, kaip toli nuo
planuojamos vietos yra gydymo įstaiga.

Nerimą didina ir tai, jog prasidėję nerimo priepuoliai ima kartotis ir
anksčiau nebūdingose, netipiškose situacijose, jų neįmanoma numatyti iš anksto.

Ar sunku teisingai nustatyti panikos priepuolio diagnozę?

Panikos atakai diagnozuoti pakanka bet kurių keturių iš aukščiau
išvardintų simptomų, tačiau panikos sutrikimui diagnozuoti reikalingi
papildomi simptomai: priepuoliai turi kartotis bent 1 mėnesį laiko ir
įtakoti žmogaus elgesio pasikeitimus, drauge turi būti nuolatinis
susirūpinimas priepuolio pasekmėmis bei priepuolio laukimo baimė.

Iš tiesų, jei priepuolis atsitiko pirmą kartą, ir labiausiai vargina kūno pojūčiai, rekomenduojama kaip galima greičiau atvykti į polikliniką, pas savo gydytoją,
kuris privalo skirti visus būtinus tyrimus.

Tik tokiu būdu, įsitikinus, jog šiuos fizinius simptomus sukėlė ne
fizinis negalavimas, šeimos gydytojas gali įtarti, kad tai nerimo
priepuolis ir turėtų nukreipti žmogų konsultacijai pas psichologą ar
psichoterapeutą.

Jei labiausiai vargina vis tik dvasiniai dalykai: nerimas, baimė, įtampa, bejėgiškumas ir t.t., galima iš karto kreiptis į gydytoją psichiatrą arba psichoterapeutą. Tuomet jie suteiks reikalingą pagalbą ir jei reikia, paskirs ir fizinį ištyrimą.

Kokios dažniausios panikos priepuolių priežastys?

Biologinės ir psichoanalitinės teorijos, aiškinančios panikos atakos
atsiradimą labai skiriasi. Tie autoriai, kurie linkę dvasinių ligų
priežasčių ieškoti kūne, dažnai kalba apie padidintą nervų sistemos
jautrumą įvairioms medžiagoms, stresui, paveldėjimo įtaką, ir net randa
įrodymų savo teorijoms paremti.

Ne paslaptis ir tai, jog nemažai daliai pacientų neblogai padeda gydymas
vaistais, tačiau pasirinkus gydymą vaistais, pro piršus žiūrima į kitą
problemą – nutraukus vaistų vartojimą, priepuoliai linkę atsinaujinti.

Mano nuomone, psichoanalizės teorija įtikinamiau ir geriau padeda mums
suvokti, kas yra nerimo priepuolis. Tai galima suprasti kaip tam tikrą
ženklą, nuorodą, jog žmogų bando pasiekti kažkokia labai svarbi ir
gyvybinga jo sielos dalis – iš gilesnių psichikos klodų į sąmonę bando
prasiskverbti kažkokia būtent tam žmogui subjektyviai labai reikšminga
informacija, kurios jam pačiam žūtbūt reikia.
Priešingai nei dažniausiai manoma, panikos sutrikimo priežastis nėra koks nors vienetinis konkretus įvykis ar faktas, kurį reikia prisiminti, tai sudėtingas kompleksas iš susijusių jausmų, patirčių, išgyvenimų, troškimų, impulsų ir aplinkybių, kurias, norint pasveikti, būtina išanalizuoti ir įsisąmoninti.

Jei žmogus nepajėgia suvokti įprastu būdu, siela pasirenka labai kūrybingą išeitį – sukurdama simptomą ar jų derinį, kaip kompromisą ir,- paradoksaliu būdu, – perteikdama bent dalį to kas
svarbu.

Panikos ataka yra kaip skambutis į jūsų buto duris – tai signalas, kad
pas jus į svečius kažkas atėjo. Natūralu, jog geriausias gydymas surasti jėgų atidaryti duris, sutikti svečią ir susipažinti su juo.
Šiuo atveju – pasirinkti vien tik gydimąsi vaistais – lyg išjungus bute elektrą džiaugtis, kad niekas nebegali jums paskambinti.
Seniai yra žinoma, jog panikos priepuolius dažniau patiria žmonės,
kuriems teko susidurti su sunkiais trauminiais išgyvenimais. Daug dažniau taip atsitinka žmonėms kurių tėvai nesugebėjo sutarti, kur
ankstyvoji aplinka buvo ne tik nesaugi, bet dažnai atšiauri ar agresyvi.

Savo praktikoje tenka susidurti, jog nerimo sutrikimais serga
smurtaujančių arba geriančių žmonių sutuoktiniai ar vaikai. Tačiau šiais
laikais panikos atakas vis dažniau patiria ir jauni, išsilavinę, aktyvūs, veiklūs,
karjeros siekiantys žmonės, daugelis jų slapta trokšta visuomet pirmauti ir dėl to
sutinka mokėti tikrai aukštą kainą: paaukoti ir poilsį, ir asmeninį
gyvenimą, ir gyvenimo džiaugsmo pojūtį.

Rizika sirgti nerimo sutrikimais ypač padidėja patiriantiems nuolatinį
pervargimą ar net „perdegimą“. Tokiu būdu tai gali būti ne tik verslo
žmonės, kurie dabar žūtbūt stengiasi neprarasti savo verslo, bet taip
pat ir jaunos mamos, ir persimokę studentai, bedarbiai.

Kaip panikos priepuolius išgydyti?

Baimės ir panikos jausmai dar nėra sutrikimas. Kiekvienam iš mūsų
bent kartą gyvenime su jais yra tekę susidurti, juos patiria ir visai
sveiki žmonės. Kai kuriems panikos atakos gali pasireikšti vieną kartą
ir daugiau nesikartoti.

Pagalbos reikia kreiptis tuomet, kai nerimo priepuoliai ima kartotis,
arba jei jie jau nuo pat pradžių yra ypač nemalonūs, intensyvūs ir
gąsdinantys. Negydomi nerimo sutrikimai — linkę didėti, plėstis ir net gali peraugti į
kitus psichikos sutrikimus. O baimė ir nerimas apima vis naujas gyvenimo sritis – kaip sniego kamuolys, riedantis nuo kalno.

Patiriančiam panikos priepuolį žmogui svarbu žinoti vieną pagrindinę
taisyklę – nors panikos atakos metu jūs jaučiatės labai nemaloniai,
jums labai baisu, bet dėl nerimo priepuolio jūs niekuomet neišprotėsite,
neprarasite sąmonės ir nenumirsite.

Atsiradę simptomai neabejotinai reiškia, kad šiuo metu jums reikalinga
pagalba, o tinkamai ją suteikti gali tik psichikos sveikatos priežiūros
specialistai.

Gydant panikos atakas gali būti skiriami ir vaistai, kartais be jų
tiesiog neįmanoma išsiversti, tačiau ypatingą svarbą gydyme užima
psichoterapija, kurios metu psichoterapeutas padeda žmogui pasijusti
saugiau, labiau pasitikėti savimi ir surasti jėgų suvokti, kas iš tiesų
su juo vyksta ir kas jo gyvenime yra priežastis iš tiesų kelianti
paniką.

Kaip elgtis jei jus ištiko panikos ataka:
– nerimo priepuolis yra skambutis į duris, kažkas jūsų gyvenime vyksta tikrai svarbaus, laikas sustoti ir apmąstyti kas gi tai galėtų būti.
– prisiminkite, kad nors panika yra tikrai labai nemalonus ir bjaurus patyrimas, dėl paties nerimo priepuolio jūs niekuomet neprarasite sąmonės, neišprotėsite ir nenumirsite. Jūsų negali ištikti nei insultas, nei infarktas, nei mirtinas dusulys ar širdies smūgis.
– Beužsivedančios mintys apie onkologines ir kitas sunkiai pagydomas ar retas ligas yra nerimo sutrikimo dalis ir tai patiria daugelis žmonių.
– Nerimo jausmas auga lyg sniego gniūžtė riedanti nuo kalno. Kol ji dar neįsibėgėjo sustabdyti ją yra nesunku, kai ji įgavo pagreitį, padėti gali tik vaistai. Pirmiausia aiškiai sau įsivardinkite ko jūs konkrečiai bijote ir ką galėtumėte padaryti, kad būtų ramiau. Jei patiriate fizinius simptomus, būtinai pasikonsultuokite su bendrosios praktikos gydytojais ir atlikite visus paskirtus tyrimus.
– Geriausia sutelkti mintis į tai, ką tuo metu darote, galvoti tik apie paprastus konkrečius dalykus, jei nepavyksta, susitelkite į savo kvėpavimą ir sąmoningai kvėpuokite santykiu 4:6. Skaičiuodami iki keturių įkvėpkite, iš naujo skaičiuodami iki šešių iškvėpkite.
– jums reikalingas žmogus su kuriuo galėtumėte aptarti tai kas vyksta jūsų gyvenime. Tai gali būti jūsų artimas draugas, pažįstamas arba psichoterapeutas.
– jei vis tiek jaučiatės blogai, išgerkite raminančių vaistų. Juos gali išrašyti šeimos gydytojas arba psichiatras. Šie vaistai puikiai veikia ir „iš kišenės“ – vien žinojimas kad juos turi padeda išvengti beprasidedančios panikos atakos.
– Nebijokite papasakoti artimiesiems apie tai, kas jums nutiko ir ieškoti pagalbos. Šiais laikais tai net gi madinga ir visi gerokai lengviau kalba apie depresiją ir nerimą negu apie savo finansinę situaciją.

Gyd. psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė.
Email: info@psichoterapijoscentras.lt
Mob. Tel.: +370 688 42222